Olesiundas (Ålesund)
 |
Miesto teisės Olesiundui suteiktos 1848 m. Miestas greitai augo ir tapo vienu iš didžiausių žvejybos uostų bei didžiausiu džiovintos žuvies eksporto uostu Norvegijoje.
1904 m. sausio 23 d. naktį siautėjo didžiulis gaisras, kurio metu medinis miestas visiškai sudegė. Gaisras kilo apvertus žibalinę lempą margarino fabrike. Jam greitai išplisti padėjo ta naktį siautėjusi audra. Gaisras truko 16 valandų. Sudegė 850 namų, 10 000 gyventojų liko be pastogės, tačiau tik vienas žmogus žuvo. Po gaisro leista statyti tik mūrinius namus. Maždaug per septynerius metus didžioji dalis Olesiundo buvo atstatyta. Visas miesto centras buvo atstatytas Art nouveau stiliumi, kuris garsina miestą iki šiol.
Vokietijos kaizeris Vilhelmas II mėgo lankytis Sunnmore regione per atostogas. Po gaisro jis atsiuntė 4 laivus su medžiagomis laikinų būstų ir barakų statymui. Po planavimo etapo miestas buvo atstatytas tuo laikotarpiu vyravusiu Jugend stiliumi iš akmens, plytų ir skiedinio. Statyboms vadovavo apie 20 statybininkų-vadovų ir 30 Norvegijos architektų, išsilavinimą daugiausia gavusių Trondheime, Šarlotenburge ir Berlyne. Dauguma pastatų iškilo 1904–1907. Po atstatymo miestas pasižymi nepaprastai vientisa architektūra.
Miesto centre galima aplankyti nacionalinį kultūros populiarinimo centrą Jugenstilsenteret, supažindinantį lankytojus su miesto gaisru, jo atstatymu Art Nouveau (arba Jugendstil) stiliumi. Olesiundas įeina į Art Nouveau tinklą (asociacija įkurta 1999 m. ir siekianti išsaugoti bei puoselėti šio stiliaus paminklus).
Žemėlapis - Olesiundas (Ålesund)
Žemėlapis
Šalis - Norvegija
 |
 |
| Norvegijos vėliava | |
Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| NOK | Norvegijos krona (Norwegian krone) | kr | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| NN | Naujoji norvegų kalba (Nynorsk) |
| NO | Norvegų kalba (Norwegian language) |
| FI | Suomių kalba (Finnish language) |
| SE | Šiaurės samių kalba (Northern Sami) |
